HANSA LAW OFFICES advokatas Dalius Baranauskas sėkmingai atstovavo elektros energijos tiekimo ir skirstymo įmonės interesus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme byloje dėl įstatyminio servituto elektros energetikos įrenginiams egzistavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė advokato Daliaus Baranausko argumentams ir konstatavo, kad LR Energetikos įstatymas nustato elektros energetikos įrenginių buvimo kitų asmenų žemėje ir kitame nekilnojamame turte servitutus, todėl elektros energijos tiekimo ir skirstymo įmonės, vykdančios veiklą, susijusią su viešo intereso užtikrinimu neturi prievolės savo lėšomis iškelti tokių elektros energetikos objektų į kitą vietą. Daugiau informacijos.

HANSA LAW OFFICES advokatas Dalius Baranauskas sėkmingai atstovavo vienos didžiausių Baltijos ir Šiaurės šalių regiono finansų institucijos interesus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme byloje dėl žalos padarymo solidariais veiksmais, skolos priteisimo ir 1964 m. civilinio kodekso normų aiškinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė advokato Daliaus Baranausko argumentams ir pažymėjo, kad pagal 1964 m. Civilinio kodekso 293 str. paskolos gavėjas, negavęs pinigų, turėjo teisę ginčyti visos paskolos sutarties arba jos dalies galiojimą, o kadangi paskolos gavėjas neginčijo su juo sudarytos kredito sutarties, o tik teigė, kad negavo pinigų, nes juos už atlyginimą perdavė kitam asmeniui, žala finansų institucijai buvo padaryta bendrais veiksmais. Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 494 straipsniu asmenys, bendrai padarę žalą, atsako solidariai. Daugiau informacijos.

HANSA LAW OFFICES advokatas Dalius Baranauskas sėkmingai atstovavo vienos didžiausių Baltijos ir Šiaurės šalių regiono finansų institucijos interesus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme byloje dėl hipotekos išregistravimo pardavus įkeistą bankrutavusios įmonės turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė advokato Daliaus Baranausko argumentams ir pažymėjo, kad bankroto procedūrų metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių ir kreditorių reikalavimai tenkinami LR Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnio nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad hipoteka užtikrinti reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Tokiu atveju hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką tik gavęs varžytynių aktą ir įsitikinęs, jog per varžytynes gautos lėšos už parduotą turtą yra perduotos hipoteka užtikrintiems kreditoriaus reikalavimams padengti. (LR Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 7 punktas, 33 straipsnio 1 dalis, LR Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalis, 4.197 straipsnis, LR Civilinio proceso kodekso 562, 565 straipsniai). Nutartis minėtoje byloje buvo paskelbta Teismų praktikoje Nr. 25. Daugiau informacijos.

­HANSA LAW OFFICES advokatas Dalius Baranauskas sėkmingai atstovavo vienos didžiausių Baltijos ir Šiaurės šalių regiono finansų institucijos interesus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme byloje dėl kreditavimo sutartyje nurodytų sutartinių palūkanų, delspinigių ir LR civiliniame kodekse nurodytų procesinių palūkanų priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė advokato Daliaus Baranausko argumentams ir konstatavo, kad paskolos gavėjui praleidus terminą grąžinti paskolą, jis privalo mokėti LR Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskola turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų LR Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato kitaip (LR Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra įstatyminė išimtis iš LR Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos. Taigi bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinama, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžintos dalies, palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais ir palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. LR Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje taip pat numatytos procesinės palūkanos, kurias skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais. Daugiau informacijos.

­HANSA LAW OFFICES advokatas Dalius Baranauskas sėkmingai atstovavo vienos didžiausių Baltijos ir Šiaurės šalių finansų institucijos interesus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme byloje dėl sandorių teisinės registracijos reikšmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė advokato Daliaus Baranausko argumentams ir konstatavo, kad neįregistravusios sandorio viešame registre, sandorio šalys negali panaudoti sandorio sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Sąžiningiems tretiesiems asmenims toks sandoris, kuris nėra įregistruotas, neegzistuoja. Daugiau informacijos. 

 ­HANSA LAW OFFICES advokatas Dalius Baranauskas sėkmingai atstovavo vienos didžiausių Baltijos ir Šiaurės šalių finansų institucijos interesus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme byloje dėl sandorių teisinės registracijos reikšmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė advokato Daliaus Baranausko argumentams ir konstatavo, kad neįregistravusios sandorio viešame registre, sandorio šalys negali panaudoti sandorio sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Sąžiningiems tretiesiems asmenims toks sandoris, kuris nėra įregistruotas, neegzistuoja. Daugiau informacijos.

­HANSA LAW OFFICES advokatas Dalius Baranauskas sėkmingai atstovavo vienos didžiausių Baltijos ir Šiaurės šalių regiono finansų institucijos interesus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme byloje dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo išlaidų ir su tuo susijusių mokesčių apskaičiavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė advokato Daliaus Baranausko argumentams ir pažymėjo, kad pagal LR Civilinio proceso kodekso 610 straipsnį, vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. LR Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, reikia aiškinti siejant su LR Civilinio proceso kodekso 1 straipsniu. ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Antstolės (ieškovės) veiksmai, kai ji, žinodama skolininko kodą ir sąskaitos numerį, darė užklausimus įmonių ir kitiems registrams dėl banko kodo ir skolininko turimų lėšų, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimų (LR Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis), todėl už tokius užklausimus negalima reikalauti atlyginimo. Taip pat antstolė neturi teisės reikalauti pridėtinės vertės mokesčio, kadangi antstolio veikla yra teisingumo institucijos procesinė veikla, susijusi su teismų sprendimų vykdymu, reglamentuojama proceso teisės normų, tai nėra civiliniai teisiniai santykiai ir antstolio atliekamų vykdymo veiksmų negalima pripažinti paslaugų teikimu. Daugiau informacijos.

­HANSA LAW OFFICES advokatas Dalius Baranauskas sėkmingai atstovavo vienos didžiausių Baltijos ir Šiaurės šalių regiono finansų institucijos interesus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme byloje dėl sandorių teisinės registracijos reikšmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė advokato Daliaus Baranausko argumentams ir konstatavo, kad neįregistravusios sandorio viešame registre, sandorio šalys negali panaudoti sandorio sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Sąžiningiems tretiesiems asmenims toks sandoris, kuris nėra įregistruotas, neegzistuoja. Daugiau informacijos.

­HANSA LAW OFFICES advokatas Dalius Baranauskas sėkmingai atstovavo vienos didžiausių Baltijos ir Šiaurės šalių regiono finansų institucijos interesus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme byloje dėl priverstinio skolos iš įkeisto turto vertės ir hipotekos kreditoriaus dispozicijos pasirinkti jam priimtiniausią įstatyme numatytą reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto būdą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė advokato Daliaus Baranausko argumentams ir pažymėjo, kad LR Civilinio kodekso LR Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 4 ir 5 dalių sisteminis aiškinimas leidžia padaryti išvadą, kad hipotekos kreditoriui numatytas aktyvus vaidmuo pasirenkant būdą, kuriuo siekti reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto, t. y. jį realizuoti varžytynėse ar perimti administruoti, pasirenka kreditorius. Jeigu įkeisto turto administravimas nėra toks efektyvus, kad hipotekos kreditoriui būtų įvykdyta prievolė, jis gali prašyti hipotekos teisėjo baigti turto administravimą ir perduoti šį turtą parduoti iš varžytynių (LR Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 3 dalis) arba, atvirkščiai, jeigu varžytynėse turto nepavyko parduoti, jis gali prašyti perduoti įkeistą turtą jam administruoti. Hipotekos kreditoriaus teisės prašyti perduoti turtą administruoti ar parduoti jį varžytynėse nėra viena kitą lemiančios, todėl nėra pagrindo netenkinti kreditoriaus prašymo dėl pasinaudojimo viena jų dėl to, kad jis dar nepasinaudojo kita teise. Kreditorius naudojasi LR Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalies jam suteikta dispozicijos teise pasirinkti, kuriuo iš minėtų būdų naudodamasis jis gali pasiekti greitesnį savo reikalavimo patenkinimą. LR Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pakartotinis kreipimasis dėl turto realizavimo vyksta šio straipsnio nustatyta tvarka. LR Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenumatyta turto administravimo kaip sąlygos, kad šį turtą būtų galima parduoti varžytynėse. LR Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 5 dalyje numatyta hipotekos kreditoriaus teisė pakartotinai kreiptis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, kai šis daiktas nebuvo parduotas iš antrųjų varžytynių ir neperduotas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn, nėra saistoma būtinumu pirmiau šį turtą administruoti ir tik po to pakartotinai prašyti įkeistą turtą realizuoti (LR Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalis, LR Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 4 ir 5 dalys). Hipotekos kreditorius, siekdamas reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto, turi teisę pakartotinai prašyti šį turtą parduoti iš varžytynių, netaikant jam atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmių, t. y. neribojant šios teisės kokiu nors terminu (CPK558 straipsnio 5 dalis). Nutartis minėtoje byloje buvo paskelbta Teismų praktikoje Nr. 23. Daugiau informacijos. 

­HANSA LAW OFFICES advokatas Vidas Vilkas sėkmingai atstovavo fizinio asmens interesus Europos Teisingumo Teismo Tarnautojų Teisme byloje dėl ieškovo diskriminavimo dėl pilietybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, gero administravimo ir teisės aktų negaliojimo atgal (lex retro non agit) principų pažeidimo. Ginčas kilo dėl to, jog Europos Komisija ieškovo atžvilgiu nepagrįstai taikė Europos Bendrijos jokiu teisės aktu neįtvirtintą, viešai nepaskelbtą „4 metų taisyklę“, kuria yra apribojama Europos Bendrijos institucijų tarnautojų galimybė įsidarbinti kitoje institucijoje, net jeigu asmuo laimi tos institucijos viešai paskelbtą konkursą ir pripažįstamas geriausiu toms pareigoms užimti. Europos Teisingumo Teismo Tarnautojų Teismas pritarė advokato Vido Vilko argumentams bei pripažino, jog Europos Komisija pažeidė ieškovo teises. Daugiau informacijos